pastaigus

pastaigùs, -ì adj. (4), pãstaigus, -i (1) gana staigus, status: Ten yr pãstaigus iš abijų pusių kalniukas KlvrŽ.

pastaĩgiai adv.: Te tik vienoj vietoj pastaigiaũ ažlipt, o teip baika Ob.